sergėti

sérgėti, -i (-ia Vlkš, -a Dk, -ti R, N, MT216, KlG119, KBII165, SchL122, -sti LD350, Smn, Lp, Aln, Sv, Lkm, -sta ž., -ėja R, N, Švnč), -ėjo K, Rtr, DŽ, sergė́ti DP237, BzBkXXI206; SD188,354, H, H187, Q282, Sut, M, L 1. tr. ginti nuo pavojų, saugoti, prižiūrėti: Palikom namus sérgėti, ė jo uogaut išeita! Ds. Trečią dieną išėjo sergėti [pievos] abu vyresnieji LTR(Brž). Kareiviai sérgėjo rubežių JnšM. Vaikas sérgti žąsis nuo avižų Al. Naktim [būdavo] prie galvijais, sérgėjo ČrP. Senis visada sodą sérgsti – nė nebandyk lįsti Plv. Sérgsti kap savo akį Dkš. Sérgėdavo senovė[je] tą sergančią nuo tų laumių Vlkš. Ta motriška vaikus sérgsta Lkv. Skarbus sérgėt tur, penkias liktis užsidegęs K.Donel. Kaip kokį žemčiūgą mane sergti, gano A1885,2. Sergėk mane, kad sergėsi, duok man valgyt ir gerti KlvD21. Jo ranka kas valanda mus nuog pragaišties sergsta I. Mane rado panaktiniai, kurie sergi miestą brš. Dievuli, sérgėk mane nuo smerties Kdn. Sergėk mus nuo nusiminimo MKr42. Teikis mane sergėt nuog smūtko PK57. Tešlovin mumus ponas Dievas ir teserg mūsų MPVI. Ir sėdėjo tenai, sergėdami jį VlnE208. Kad stipras šarvinykas sergti namų savo, pakajuj yra turtai jo SPII43. Tas ją (sielą) sergt DP486. Liepk sérgėt grabą net ik trečiai dienai DP180. Eš vėl ganysiu ir sergėsiu tavo avis BB1Moz30,31. Tu, Viešpatie, … sergėsi jį nuogi giminės tos ant amžio Mž529. ^ Pone Dieve, sergėjęs sergėk nu tokių laikų! Šts. | refl. I, Sut, K: Ans vis sérgėjos vagių Krš. Sergėkis, kad nesusirgtumi Pln. Sergė́kis, kad tik nepaaštrėtų liga Ln. Vyras atsikėlęs pasekė paskui ją (žmoną) iš tolo, sergėdamasis, kad ji nepamatytų LMD(Prn). Jau sergėkis, su tokiu nedraugauk Srj. Aš tau pasakau, kad tu sergėtais Mrs. ║ prižiūrėti, kad neišeitų, neištrūktų: Besergint ištrūko vagis J. Ans sergi vagį ir akimis leidžia, kur jis eina J. Paleido sergimus kalinius rš. ║ budėti (prie mirusiojo): Du atliko numirėlio sergėtų J.Jabl. 2. tr. stengtis išlaikyti, neleisti išnykti: Tad vėl tu nori griaut, kas šventa mums, ką sergėt norim galiomis visoms Vd. Moterys gryčiose audžia, verpia, siuva, židinyje ugnį sergsti M.Katk. 3. refl. susilaikyti nuo ko, vengti ko netinkamo: Aš sérgiuos važiuoti ten J. Visų tokių žodžių reikia sérgėties A.Baran. Kurgi tu joji? – paklausė nelinksmas Bartnykas, sergėdamasis vienok drausti brolį V.Piet. Mokė nu pikto darbo sergėtise S.Stan. Pagirtas toks vyras kiekvienas, kurs sergtis piktų visas dienas KN2. Sergėkis peržengti valios ir įsakymo pono Dievo MPII. Ir sergtis kožno daikto pikčiausio PK184. Sergėsiegi tada to su rūpesčia PK236. Reikia sergėtis apsėdimo nuog velino SPII51. Sergėkias, idant su Jakūbu nekalbėtumbei tiktai prieteliškai BB1Moz31,24. Kodrin šito kelio plataus nesérgamės, kuriuo taip daug žmonių be paliaubos eit ing pragarą? DP272. Visi turime sergė́tis visokio papiktinimo DP518. Idant … sergė́tumbimės neižkenčiamųjų kančių pragaro DP525. Sergmies kožnos piktybės KN44. ^ Sergėkias, ir Dievas tavęs neprastos VP41. 4. intr., tr. stebėti, sekti, budėti: Jis pasiėmė žirnių į kišenę, įlipo į medį, ir sergėja LTR(Dov). Parnakt prie karvėm sérgėjo Pranas Ssk. Norėdamas sugauti vagį, liepė savo sūnams sergėti sodną panakčiuo kožnam BM303(Pvn). O advernykai …, kurie sergėjo sargybą bromose, buvo šimtas ChNe11,19. O piemenes buvo tojeg šalyje budri ir sérgą sargybas nakties ant kaimenės savos DP37-38. 5. intr. tykoti: Tas ponas pastatė porą vyrų pas tvarto duris, o porą tvarte pastatė su kuolais sergėt BsPIV179. Šitą naktį sergėkiat vartuosu BBJdt8,32. Taipajeg sergėjo jo pas vartus dieną ir naktį, idant jį užmuštų VlnE144. ║ laukti progos: Apsitaisiau ir sérgstu išlėkti Krš. 6. tr., intr. vykdyti, laikytis: Dievo bijokis ir sérgėk prisakymus jo A.Baran. Jie sérgt įstatymų tavųjų VoL404. Mane myli ir sergti prisakymą mano PK4. Tavo tikrai sergti žodžius brš. Togdėl vis, ką jumus tarys, idant sergėtumbite: sergėkite (to) ir darykite (tai) Ch¹Mt23,3. Ir labai pagirti, kurie klauso žodžio Dievo ir sérgt jį DP72. Mane myl ir sergti prisakymus mano Mž20. | refl.: Tokie žmones sérgtis mokslo v. Christaus DP244. 7. tr. patarti, ko nedaryti, perspėti: Ana mane sérgėj[o], kad neik (ps.) Mšg.

◊ akìs sérgėti vengti žiūrėti į ką nederama: Pridera sergėt akis ir vangstyt kitų priepuolių DK87.

liežùvio (lū́pas; N) sérgėti vengti plepėti: Nes kas sergai lūpas savo, didžiai išmintingas yra S.Dauk. Ant galo visų sąnarių saugoja, idant netaptų ružėmis neteisybės, o ypačiai liežuvio sergti SPII5.

sérgėk Diẽve (Viẽšpatie) Rtr sakoma, stebintis, baisintis kuo, nenorint ko: Sérgėk Diẽve nuo tokių žmonių ir kalbų! Lel. Oras tai Diẽve sérgėk – dangus su žeme maišos! Všk. Diẽve sérgėk, jei karas, viskas žūtų! Prn. Sérgėk Diẽve nuog tokio gyvenimo! Rdš. Ir tu, Dieve sergėk, neprasitark niekam, kad mudu šnekėjom K.Saj. Sergėk Viešpatie, kaip aš jo bijau sustiktie! Švd. sérgėk ir gélbėk sakoma, stebintis, baisintis kuo, nenorint ko: Taip daba sviete destas – sergė́k ir gelbė́k, kas destas! Btg.

\ sergėti; apsergėti; atsergėti; išsergėti; nusergėti; pasergėti; persergėti; prasergėti; prisergėti; susergėti; užsergėti